.
Mak hakerek: Aniceto Guro-Berteni Neves2 - Taur Matan Ruak for president - Taur Matan Ruak official website
“…Hau nia filosofia mak ne’e: Involvimentu laos Kondena, Laos Akuza. Foinsae sira komponenti importante, sira mak abut ba unidade nasional, integridade teritoriu & identidade nasional. Foinsa’e mak futuru no sira mak subjeitu ba prosesu tranzisaun Jerasional futuru nasaun nian…”
(Taur Matan Ruak iha eleisaun prezidensial periodu 2012-2017)
1.PERSPEKTIVA KONA-BA FOINSA’E;
Iha okaziaun barak, Taur Matan Ruak afirma ninia vizaun no prioridade konaba Foinsa’e Timor-Leste. Foinsa’e nudar abut nasaun nian no subjeitu ba prosesu tranzisaun jerasional fo sintidu ba ita tomak katak Foinsa’e hanesan ho fini Ai-horis ninian. Ida ne’e mak estipula iha Erich Fromm ninia teoria konaba “Izolasaun” (The theory of Allienation). Ho teoria Erich Fromm ninian ne’e, estipula nune, “….Vida moris Foinsa’e-sira iha ninia dinamismu rasik. Hanesan Ai-horis ida, sira tendensia atu moris no buras ba bebeik. Se’e tendensia ne’e iha impedementu, maka enerjia sira nian sai dodok ka maran depois mate. Ikus transforma sai hanesan enerjia ida ne’ebe destruktivu. Foinsa’e hanesan Ai-horis, kuandu ita kuda fini Ai-horis ruma iha rai ida ne’ebe la bokur/la serve, be’e la to’o ka rai-maran, iklima la simu/ladiak, maka fini-sira ne’e sei dodok no ikus mate…”
Hosi teoria ida ne’e, ita hahu husu perguntas oinsa ho Foinsa’e Timor-Leste agora? Iha kestaun lubun ida ne’ebe ita tenki esplika hodi difini Foinsa’e iha Timor-Leste. Definisaun Foinsa’e Timor-Leste ne’ebe mak la klaru halo ita konfuzaun. No iha tempu ne’ebe hanesan, halo ita la-hatene atu konsidera no hatuur Foinsa’e iha enkuandramentu Estadu ninian. Tamba-ne’e, tuir Taur Matan Ruak katak importante ba ita atu tau Foinsa’e Timor-Leste iha kontestu hari’i estadu no hari’i nasaun ne’e rasik. Hanesan kandidatu ba prezidenti ninian, Taur Matan Ruak hatene diak tebes katak ita nia Konstituisaun RDTL la defini lo-lo’os “Se’e mak Foinsa’e Timor-Leste”? Iha artigu 19 afirma deit obrigasaun estadu ninian. Katak “Estadu sei dezenvolve no apoiu inisiativu-hirak Foinsa’e nian ba hametin unidade estadu nian, defende no dezenvolve estadu ninian. Estadu sei dezenvolve Foinsa’e tuir sira nia kapasidade, edukasaun, saude no fasilita treinamentu vokasional ba Foinsa’e-sira ninian”.
Iha enkontru-sira iha distritu 13, sub-distritu no sucu-aldeia balun iha Timor-Leste, Foinsa’e-sira husu perguntas nune ba Taur Matan Ruak, “Se’e mak ami Foinsa’e iha Nasaun ida ne’e? Ami Foinsa’e hanesan fontes ba problema nasaun nian? Ami foinsa’e hanesan obstaklu ba dezenvolvimentu nasaun ninian? Tamba, estadu laos promove oportunidade ba ami Foinsa’e hodi haforsa ami ninia kreatividade ka talentu, maibe kondena/akuza fali ami? Agora ami Foinsa’e hela hanesan kondenadu/akuzadu ba problema sosial sira iha nasaun nia laran.
Kuaze iha relatoriu analiza barak, autor rai-laran ka rai liur fo ona resposta barak ba perguntas sira mak Foinsa’e husu iha leten. Taur Matan Ruak ninia resposta ba perguntas sira ne’e mak ne’e, “Imi Foinsa’e Timor-Leste mak Heroi ba Luta Libertasaun Nasional, Imi foinsa’e mak abut ba futuru no dezenvolvimentu nasional.” Se’e ita la konsidera Foinsa’e-sira signifika ita laiha mehi kona-ba Foinsae, se’e ita laiha mehi kona-ba Foinsa’e-sira signifika ita laiha mehi kona-ba futuru nasaun nian, se’e ita laiha mehi konaba futuru nasaun nian signifika ita laiha dezenvolvimentu ba nasaun ida ne’e, se’e laiha dezenvolvimentu maka ne’e hamosu in-toleransia no in-justisa sosial iha rai ida ne’e;
Em prinsipiu Taur Matan Ruak afirma katak “Timor-Leste iha momentum agora hanesan nasaun soveraniu, tenki iha rekuinesementu ba Foinsa’e sira iha parte istoria luta no parte dezenvolvimentu ninian. Embora Foinsa’e sira iha situasaun ida problematiku, sira mos hanesan komponenti potensial ida (sira hanesan ho ita nia riku no soin) Nasaun nian. Iha enkuandramentu teoria-sira sosiais no palavra komun afirma katak Foinsa’e nudar komponenti sosial ida iha prosesu tranzisaun jerasional ida, sira mak ajenti ba dezenvolvimentu ne’ebe transformativu. Sempre iha palavra-sira ne’ebe ita prega predikat-sira heroiku ninian ho ispiritu revolusionariu. Tamba-ne’e, resposta ba perguntas se’e mak Foinsa’e Timor-Leste, sira mak Fini Ai-horis hirak iha nasaun ne’e, sira mak komponenti sosial, politiku no kultural ida ne’ebe identifika hanesan heroi luta ba Ukun Rasik A’an nian no autor sira ba transformasaun sosial iha sosiedade nia le’et agora no iha futuru oin mai;
Ben Anderson, dehan Foinsa’e Timor-Leste karakteriza ho nasionalizmu popular. Ne’e fo sintidu ba ita katak:
“Foinsa’e Timor-Leste hatudu dedikasaun total ba libertasan no independensia nasaun nian, liuhosi movimentu-sira iha rai-laran no rai-liur, hodi loke mundu nia matan konaba luta ba URA ninian. Iha situasaun difisil, Foinsa’e-sira hatudu aten-berani, organiza malu, hatudu sira nia forsa/kbit ba problema Timor-Leste ninian;
Foinsa’e-sira organiza malu hodi kria momentum historiku ida ba Formasaun Estadu, nudar rezultadu refleksaun kritiku ba okupasaun ninian. Iha valor komun ne’ebe kesi Foinsa’e sira hamutuk, mak solidaridade, fraternidade no kbit iha mobilizasaun. Sira mai hosi karakteristiku oi-oin. Sira ninia importansia laos deit iha movimentu ne’ebe sira halo, maibe hatuur iha identidade-hirak sosial politik no kultura ninian;”
Iha kontestu hari’i estadu ninian no prosesu harii nasaun nian agora sira hetan predikat oi-oin. Numeru estatistika Foinsa’e aumenta ba bebeik no kuaze pursentu 43 to’o 50 hosi total populasaun Timor-Leste mak sira Foinsa’e ne’e. Naturalmente, sira nafatin sai hanesan Ai-horis no fini ba futuru oin mai. Tamba ne’e, se’e estadu prega iha sira estatutu ho predikat-hirak mak negativu ne’e salah bo’ot ida mak estadu ne’e halo. Se’e ita konsidera fali sira hanesan obstaklu no autor ba problema-sira iha nasaun ne’e. Ita presija husu, iha ne’ebe investimentu-hirak ho montante miloens ba miloens Dollar Amerikano ne’ebe ita gasta durante tinan 10 nia laran ne’e?
Tristeza bo’ot ida ba nasaun no ba ita hotu, enkuantu ita tau osan no investe kapital oi-oin ba Foinsa’e-sira, maibe ita konsidera nafatin sira hanesan obstaklu ba dezenvolvimentu no tau sira hanesan autor ba problema sira iha nasaun ne’e. Ita kastigu sira no impede sira ninia dezenvolvimentu ho ita nia politika sira ne’ebe loas solusaun ida ne’ebe justu, realistiku no sustentabel. Foinsa’e mak Ai-horis no Fini ba Ai-horis iha futuru oin mai. Hanesan Ai-horis presija iha rai ida ne’ebe diak, iklima ne’ebe diak ho nune sira moris no buras fo matak ba mundu rai-klaran hodi ema hotu senti moris-diak, afirma Taur Matan Ruak;
2. FOINSA’E IHA KONTESTU HARI’I NASAUN NO ESTADU;
Se’e Foinsa’e mak Ai-horis no Fini ba futuru nasaun ninian, sira ne’e hotu mak se’e? Agora sira iha ne’ebe no se’e mak Foinsa’e iha futuru oin mai? Sira mak Ai-horis no fini futuru nian. Sira divida ba grupu ka organizasaun oioin iha tempu resistensia no rezisti iha tempu agora ne’e. Historikamente, sira pertensi ba organizasaun Foinsa’e iha luta ba Ukun Rasik An (URA). Agora sira balun sai politiku ona, sira balun sai akademista, profesores, emprezariu, sira balun hela ho des-emprego, sira balun sai des-orientadu, lakon inspirasaun tamba impedementu oi-oin;
Taur Matan Ruak kestiona katak se’e ita konsidera Foinsa’e hanesan heroiku, ajenti ba transformasaun, futuru lideransa nasaun nian, iha momentu ida agora, ita nia konseitu ka paradigma konaba Foinsa’e mak saida iha prosesu harii estadu no nasaun agora? Iha investimentu ida bo’ot tebes ba dezenvolvimentu Foinsa’e nian iha Timor-Leste. Nia rezultadu agora mak ita prega predikat ba Foinsa’e nudar autor ativu iha konflitu ho violensia? Tamba-sa nune? Ita nia frakeza iha ne’ebe?
Taur Matan Ruak rekuinese realidade iha Timor-Leste hanesan mos situasaun Foinsa’e-sira iha nasaun sira seluk. Problema-sira hanesan oportunidade servisu ne’ebe limitadu, edukasaun ne’ebe minimu, baze ekonomia ne’ebe la-dezenvolve dala-ruma ita konsidera sai kauza ba problema-sira Foinsa’e sira ninian. Ne’e realidade ida mos, maibe importante liu mak atu hatene aspeitu-hirak seluk ne’ebe kontribui ka provoka problema-hirak akontese iha vida Foinsa’e ninian;
Taur Matan Ruak ninia vizaun konaba Foinsa’e iha enkuandramentu Harii Nasaun, liga ho politika nasional ida ne’ebe enkuandra ho kondisaun oi-oin, laos esklusivu, maibe inklui Foinsa’e hanesan jerasaun ida ne’ebe frajil, moris iha familia ida ne’ebe frajil, menus investimentu ba rekursu ekonomia produtivu, laiha industria iha baze, inklui tamba problema rai. Problema Foinsa’e iha estrutura sosiedade ninian ne’ebe tau sira iha kondisaun marjinalizasaun politiku halo Foinsa’e in-satisfaz, inklui fator-sira sosiu-kultural no violensia sira bazeia ba Jeneru. Realidade sira nune, implika ba pensamentu Foinsa’e-sira ninia iha aspeitu oi-oin no sei sai ita nia preukupasaun, maske la esklusivu maibe inklui partisipasaun iha prosesu foti desizaun, partisipasaun iha vida moris relijioju, nst;
Se’e ita ninia konstituisaun RDTL konsagra ona obrigasaun estadu ninian ba hakonu nesesidade no interese-sira Foinsa’e ninian. Ita presija husu, to’o ne’ebe estadu hakonu obrigasaun-hirak ne’e? Hau nia vizaun mak ne’e “atu enkuandra Foinsa’e iha dezenvolvimentu nasional, ita presija Lei konaba Foinsa’e. To’o agora ita seidauk iha Lei iha nivel nasional konaba Foinsa’e. Tamba ne’e, estadu failla atu responde ba problema-hirak Foinsa’e ninian. Lei Foinsa’e ninian mak tenki sai baze ba servisu Ministerio ka Sekretariu Estadu ba asunto Foinsa’e ninian. Se’e laiha Lei, maka Foinsa’e laos sai Ai-horis ne’ebe fo ninia fuan ka isin ba konsumu ema hotu ninian. Maibe Foinsa’e hanesan deit ho Ai-funan ne’ebe ita kuda atu infeita deit uma ka jardim depois ita rega lorloron. Foinsa’e iha kontestu agora laos konsidera sira hanesan Ai-funan ne’ebe infeita deit sidade ninia furak maibe tenki iha fuan ka isin ne’ebe bele konsumu;
3. PLATAFORMA NO PENSAMENTU FOINSA’E-SIRA IHA FUTURU NIAN;
Taur Matan Ruak ninia pensamentu konaba Foinsa’e sira nian mak ne’e: Atu atende ba problema Foinsa’e-sira ninian, presija aprofunda ho vizaun harii nasaun nian ho baze politika nasional ida ba Foinsa’e-sira. Iha ne’e mak presija difini kestaun-sira konaba, se’e mak Foinsa’e ne’e rasik, oinsa estatutu Foinsa’e nian iha prosesu harii nasaun, identifika problema-sira Foinsa’e nian no estratezia atu projeta Foinsa’e iha momentu agora no futuru oin mai. Ida ne’e tenki difini iha politika nasional ida konaba Foinsa’e Timor-Leste ne’e rasik;
Hanesan kandidatu ba Prezidenti da Republika ninian, Taur Matan Ruak ninia prioridade konaba Foinsa’e mak ne’e:
PRIORIDADE NIVEL POLITIKA:
Politika Nasional konaba Foinsae ninian presija estratezia ida ne’ebe integradu. Tamba ne’e presija:
a) Difini Foinsa’e no sira nia problema atu Responde; Perspektiva komun ninian mak dehan menus oportunidade servisu sai nudar obstaklu ba Foinsa’e, maibe tuir lo-loos laos limita deit ho oportunidade servisu nian. Liu ida ne’e mos relasiona ho dezenvolvimentu ekonomia ida ne’ebe intregradu ho produsaun no distribuisaun. Kuandu oportunidade servisu kestaun ida ne’ebe tenki trata ho seriu, maka tenki aserta-mos ho formasaun ka treinamentu ne’ebe benefisia Foinsa’e sira. Tenki determina iha politika ida inklui ho ninia insentivu ne’ebe benefisia Foinsa’e-sira hosi servisu sira ne’ebe sira hala’o. Presija hakbit investimentu internasional, ho ambienti makro-ekonomia ne’ebe diak tuir kontekstu sosial, ekonomia, kultural no politika ninian;
b) Promosaun Partisipasaun Foinsa’e no Servisu Hamutuk ho sira; Foinsa’e-sira laos deit ita konsidera hanesan benefisiariu ka objeitu hosi tulun sira ne’ebe iha. Maibe sira tenki sai nudar autor ida mak ativu iha prosesu foti dezisaun no formulasaun politika-sira nasional ba Foinsa’e-sira. Iha tempu ne’ebe hanesan familia (inan-aman), mestri-sira iha eskola no autoridade-sira estadu nian tenki partisipa iha esforsu-hirak ne’ebe garantia sustentabilidade. Ida ne’e signifika katak Foinsa’e laos deit konsidera hanesan objeitu, maibe tenki hola parte iha prosesu formulasaun politika-sira, dezeinu, implementasaun, simu benefisiariu no evaluasaun ba rezultadu-sira mak hetan;
c) Difini relasaun-hirak Sosial politiku kultural entre Foinsa’e ho Stakeholder-sira seluk; Presija iha enkuandramentu politika ida ne’ebe komprehensivu, embora difini Foinsa’e, presija mos formula prinsipiu-sira, valor-sira, vizaun no misaun ho objetivu ba Foinsa’e sira ne’ebe enkaixa mos ho aspeitu ekonomia. Iha politika Foinsa’e nian tenki iha konsiderasaun ba servisu-sira voluntariu iha seitor-sira edukasaun, saude, agrikutura, no seluk-seluktan. Ita aseita katak presija iha departementu ida ne’ebe hala’o funsaun atende kestaun sira Foinsa’e ninian. Maibe tuir lo-loos iha nivel kordenasaun deit, laos maneja programa, finansiamentu sira iha komunidade. Tamba ne’e importante atu atensaun dimensaun-sira sosial, ekonomia, kultural no politiku. Enkuandrametu-sira ne’e tenki rekuinese papel-sira organizasaun sosiedade sivil, ONG, organizasaun ho baze Foinsa’e, desportivu, muzika, artes, no rede internasional-sira seluk;
d) Hakit partisipasaun Foinsa’e-sira ninian iha prosesu hari’i nasaun; Implementasaun edukasaun sidadania bele fornese ona kuinesementu baziku konaba konseitu-hirak partisipasaun ida ne’ebe ativu iha prosesu harii nasaun. Hakbit kuinesementu (knowledge) nudar primeiru etapa ba hakbit partisipasaun ninian. Katak Foinsa’e tenki iha kuinesementu ida baziku relasiona ho prinsipiu ho valor-sira demokrasia, puder no separasaun puder, servisu obrigatoriu ba interese publiku ho interese privadu-sira, direitu no dever-sira, no kuinesementu konaba oinsa prinsipiu no valor-sira ne’e realiza iha vida moris estadu, governante-sira no sidadaun baibain iha Timor-Leste. Ajenti-sira importante ne’ebe tenki kontribui mak hanesan instituisaun eskola sira, familia, komunidade, Instituisaun relijiozu-sira, media, sentru grupu ka organizasaun Foinsa’e-sira no seluk-seluktan;
Laos tamba mai hosi militar, laos tamba komandante ka Jeneral ida hosi Instituisaun Defeza (Falintil-FDTL), maibe nudar lider ka nudar sidadaun ida, Taur Matan Ruak ninia pensamentu konaba servisu obrigatoriu ida mak Politika Militar Obrigatoriu ba Foinsa’e sira. Vizaun ida ne’e laos atu militeraliza Foinsa’e sira, maibe atu hatuur Foinsa’e nudar salva-guarda ba soverania nasaun ninian, ne’e hanesan parte ida hosi formasaun sidadania, ne’e parte ida hosi investimentu ba rekursu umanu, ida ne’e laos deit util ba rai laran maibe mos ba exporta rekursu umanu hodi fo in-come ba ita ninia ekonomia. (Laos exporta traballador “buruh kasar” hanesan agora akontese);
PROGRAMA PRIORIDADE:
Taur Matan Ruak kumpriende diak tebes kompetensia ne’ebe pertensi ba Prezidenti da Republika tuir Konstituisaun. Nune, bazeia iha Taur Matan Ruak ninia vizaun no prinsipiu-sira mak temi iha leten, tenki fo espasu ba oportunidade-hirak hanesan tuir mai ne’e:
a) Promove oportunidade ba Foinsa’e atu kontinua Eskola; Liuhosi promove oportunidade ba Foinsa’e atu eskola bebeik bele responde kestaun-hirak ne’ebe tau Foinsa’e iha risku. Aspeitu posetivu konaba oportunidade eskola nian mak hakuran ka hemenus numeru Foinsa’e sira ne’ebe para eskola iha dalan klaran (ensinu baziku no sekundaria) no-mos bele iha nivel universitariu. Ba ida ne’e, presija kumpriende mudansa hirak ne’ebe intensivu iha vida moris Foinsa’e sira agora. Iha kontekstu Timor-Leste, iha fator oi-oin ne’ebe determina intensivu ba eskola, inklui no laos limita deit ba iha atitude no hahalok inan-aman nian, maibe inklui mos norma no valor-sira kultura komunidade ninian, presaun ekonomia, kolega ransu-nian, kualidade ensinu, imajinasaun konaba benefisiu hosi eskola no esperiensia-sira hosi eskola komun;
b) Fo espasu konaba sentru-hirak eskola Foinsa’e sira ileterasia no sira ne’ebe para-eskola (putus sekolah); Politika ida konaba promove oportunidade ba Foinsa’e atu kuntinua eskola bele realiza liuhosi meius loke sentru eskola ninian ba Foinsa’e ne’ebe ileterasia no sira ne’ebe para eskola iha dalan klaran (putus sekolah) iha nivel baziku ka sekundaria. Apriende hakerek, le’e no halo konta (sura, menghitung) presija tebes. Sentru ida ne’e tenki fornese ka fasilita prosesu apriendizajen ida ne’ebe lori Foinsa’e ne’e hasai kursu hanesan ho estudante baibain. Governu mak iha obrigasaun atu tulun ka aloka finansiamentu sentru ne’e, ho nune sentru ne’e bele relevante ba Foinsa’e no hetan agreditasaun. Formula orariu eskola ne’ebe flexibel, kurikulum ida ne’ebe praktis-liu no formasaun profesional ida ne’ebe selektivu liu-liu relasiona ho oportunidade no tipu servisu merkaduria ninian. Dezeinu metodu pedagojia ida ne’ebe ajusta ho esperiensia, enkaixa ho materia life skill, no tarjetu ne’ebe determinadu, dezeinu programa ida ne’ebe lalais no efetivu, insentivu ba leitura nian no profesor-sira hotu. Iha sentru ida ne’e suporta ho materia-sira inklui life skill, treinamentu vokasional, suporta psikolojia, informasaun konaba servisu ninian, hanorin konaba valor-sira Jeneru, violensia-laek, moris saudavel. Embora ida ne’e, iha sentru ne’e mos bele integradu ho atividade-sira hanesan desportivu (bola, boxing, arte marsiais, nst), muzika, teatru, pinta, puizia, media, komputador, lingua no seluk-seluktan;
c) Prepara futuru otas-nurak nian no realiza edukasaun konaba life skill; Prepara sira otas-nurak no investe iha area edukasaun ba life skill importante. Ida ne’e hanesan meius ida ne’ebe efetivu atu hakuran ka hamenus futuru Foinsa’e ne’ebe risku (konflitu ho violensia). Esperiensia hosi rai-sira seluk nian, katak programa nune iha ninia objetivu ida atu fornese kualidade otas-nurak sira nian, fornese suporta familia-sira atu iha abilidade prevene risku ba sira nia oan-sira no tulun mestri-sira iha eskola identifika atitude sira ne’ebe problematiku ba otas-nurak sira iha futuru oin-mai. Metodu-sira ne’ebe aplikabel iha programa ida ne’e mak hanesan uza media-sira, vizita uma ba uma, liuhosi servisu voluntariu Foinsa’e-sira nian, loke klase (aula) konseling iha eskola, iha sentru Foinsa’e, iha igreja, iha sede suku ka aldeia. Governu fornese insentivu ba programa ida ne’e hotu inklui posebilidade bolsu-estudu ninian. Ba ida ne’e presija re-avalia Parlamentu Foinsa’e ne’ebe agora dadauk iha ona;
d) Loke asesu ba Foinsa’e-sira hosi rede klandestina, Veterano ho eis kombantante ho Faluk nia oan-sira ba Universtariu; Durante funu ida ne’e, iha Foinsa’e lubun ida mak lakon oportunidade atu asesu ba bolsu esttudu atu kontinua kursu iha nivel Universitariu (iha rai laran ka iha rai-liur). Iha kondisaun oi-oin ne’ebe afeta ba Foinsa’e-sira ne’e. Lakon familia iha funu (sira sai oan kiak, inan-aman sai faluk), no balun tamba funu ida ne’e halo inan-aman sai kiak. Iha momentu ida ita URA, sira mos hanesan Foinsa’e sira seluk, iha direitu atu asesu ba Universitariu hanesan ho Foinsa’e sira seluk. Universidade-sira publiku ne’ebe estadu tau-osan ba, presija iha espasu hodi koloka Foinsa’e sira ne’e hodi apriende iha Universidade refere, ijemplu iha Universidade Nasional Timor-Lorosa’e (UNTL) ka fo espasu pre-kondisaun hodi kompete ba oportunidade kursu iha rai-liur;
4.KONKLUZAUN;
Hosi vizaun, prinsipiu ho prioridade hirak ne’ebe Taur Matan Ruak temi iha leten, konklui katak naturalmente, Foinsa’e mak Ai-horis no Fini ba futuru ninian. Atu garantia Ai-horis buras sai bo’ot no fo ai-han ba ema moris ninian. Nune ita tenki koidadu didiak, tenki kuda iha rai ida ne’ebe bokur, iha be’e mak nato’on ka adekuadu, kuda tuir iklima ka kuda iha iklima ida ne’ebe aserta. Se’e lae mak nia sei mate, hamosu enerjia ida ne’ebe dodok no hamosu hamlaha ba ema moris hodi ikus-mai halo ema senti moris la seguru, tauk ba moris no sai izoladu;
Hanesan Ai-horis ida, nune Foinsa’e sira presija iha enerjia ida ne’ebe konstruktivu. Atu konstroi Foinsa’e hanesan fini ba futuru nasaun ninian, nune tuir dever-sira estadu ninian iha Lei Inan ninian mak, estadu liuhosi Guvernu presija dezenvolve politik ida ne’ebe integradu ho programa estrateziku iha nivel kordenasaun para implementa politika refere. Maske realizasaun politika nasional ho programa estrateziku pertensi ba kompetensia Guvernu ninian. Prezidenti da Republika, tuir konstituisaun nudar simbolu ba unidade nasional, presija difini Foinsa’e hanesan elementu xave ba unidade nasional, integridade teritoriu no identidade nasional ninian. No tuir kompetensia Prezidenti da Republika rasik, iha papel atu garantia funsionamentu instituisaun estadu-sira ne’ebe tutela ba Foinsa’e atu funsiona ho regular. Viva Taur Matan Ruak, Vota ba Taur Matan Ruak signifika vota ba Futuru Nasaun Timor-Leste. Remata!
“………VOTA BA “TAUR MATAN RUAK” SIGNIFIKA VOTA BA PROSESU TRANZISAUN JERASIONAL IDA NE’EBE REALISTIKU, JUSTU NO SUSTENTABEL……”
1. TAUR MATAN RUAK: Vizaun konaba Foinsa’e Timor-Leste, 2012-217;
2. Aniceto Guro-Berteni Neves, Membru Ekipa Peskiza & Komunikasaun, iha Ekipa da Vitoria da TAUR MATAN RUAK, iha eleisaun Prezidensial periodu 2012-217, Marsu 17, 2012;
